prikalbesys

prikalbesỹs sm. (3^4b) 1. Lex102 pratarmė. 2. kalba, prakalba: Jisai pradėjo savo prikalbesį ir bylojo BB4Moz24,15. 3. priežodis: Padarysiu, idant jie būtų prikalbesiu ir pasaku tarp visų žmonių BB2Krn7,20.